Agave stricta nana

Agavų genčiai priskiriama virš 300 agavinių (Agavaceae) šeimos augalų. Jų natūralios augimvietės išsidėsčiusios Meksikoje, Gvatemaloje, Belize, Salvadore, Hondūre, Nikaragvoje, Kosta Rikoje, Panamoje, Kolumbijoje, taip pat Karibų jūros salose (pvz., Kuboje).Į Europą agavos buvo atvežtos XVI a. antroje pusėje ir greitai išpopuliarėjo kaip egzotiniai dekoratyviniai augalai. Šalyse, kuriose vyrauja švelnus klimatas, agavas galima auginti po atviru dangumi. Lietuvoje tai daugiau kambariniai augalai. Agavos skrotelę sudaro siauri ir ilgi arba trikampiai mėsingi lapai su vaškiniu apnašu. Lapų galuose yra ilgi tvirti dygliai, o lapų kraštuose, priklausomai nuo rūšies, gali būti išsidėstę aštrūs, lenkti arba tiesūs „dantukai“. Su agavomis reikia elgtis itin atsargiai, nes galima rimtai susižeisti.Agavos lapai gali būti įvairių spalvų: pilki, žali, melsvi. Kai kurios rūšys turi baltus, gelsvus dryžius, taip pat puošnius plaukelius.Kambariuose auginamos agavos žydi itin retai, tačiau tuo galima ir pasidžiaugti, nes peržydėjusi ir subrandinusi sėklas agava nunyksta. Natūraliose augimvietėse agavos žydi įspūdingai, jų žiedynkočiai stambūs, gali siekti kelis metrus.Kambaryje rekomenduojama auginti smulkesnes ir lėčiau augančias agavų rūšis. Selekcijos būdu yra išvesta ir nemažai kompaktiškos formos agavų bei jų hibridų, ypač tinkamų auginti namuose.